Rankdarbių sektorius COVID-19 akistatoje

Kadangi visame pasaulyje viską paveikė COVID-19 protrūkis, o visa ekonominė veikla pereina prie elektroninės prekybos, tai suteikia didelę reikšmę mūsų „F2F-Trust“ projektui. Todėl mes turime skirti vis daugiau energijos, kad paspartintumėme savo sukurtų produktų naudojimą sektoriuje, siekiant padėti spręsti kylančias problemas.

Pasaulyje viską paveikė COVID-19 protrūkis, rankdarbiai patenka į didžiausią neigiamą poveikį patyrusių sektorių kategoriją, taip pat kaip ir turizmas, renginiai ar rekreacijos industrija. Žmonės yra susitelkę į savo esminius ir gyvybiškai svarbiausius poreikius bei linkę atidėti drabužių pirkimą, turizmo poreikius.

Žemiau pateikiama informacija apie tai, kaip amatų sektorius buvo paveiktas konkrečiose šalyse partnerėse ir kokių priemonių buvo imtasi palaikant šią sritį:

Lietuva

Tiek tautinio paveldo kūrėjus, tiek gamintojus smarkiai paveikė karantinas, kuris apribojo kūrybines dirbtuves ir prekių pardavimus, o taip pat ir gamybą.

Karantinas Lietuvoje atsirado tuo metu, kai tautinio paveldo kūrėjai ir gamintojai turi galimybę užsidirbti daugiausiai, kad galėtų pragyventi visus metus. Daugiausia įvairių švenčių ir panašių renginių yra organizuojama būtent pavasarį ir vasarą, ir, kaip jau yra žinoma, viso to nebus galima vykdyti dar keletą mėnesių. Be to, ateityje organizuojamos mugės ir šventės bus kuklesnės. Gamintojų, galėjusių prekiauti rinkose, apyvarta nukrito apie 30 procentų.

Kaip bebūtų, sunkiausią laikotarpį šiuo metu patiria ne maisto produktų gamintojai. Pavyzdžiui, žmonės įvairioms šventėms ir ypatingoms progoms dažniausiai perka rankų darbo dovanas ir dirbinius, taip pat saldainius ir obuolių sūrį, viską, kas pagaminta pagal tautinio paveldo tradicijas, o karantino metu nebeliko net asmeninių šeimos švenčių.

Tik tie, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymas, gali tikėtis kuklios valstybės paramos, konkrečiau – iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tačiau, pavyzdžiui, ūkininkai, turintys papildomus individualios veiklos pažymėjimus, nebeatitinka paramos kriterijų. Be to, didžioji valstybės parama tautiniam paveldui yra skirta dalyvavimui renginiuose ar naujų narių atestavimui. Norintiems prekiauti rankdarbiais ar kitomis prekėmis, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, liko vienintelis aiškus sprendimas: prekyba gali tęstis tik tuo atveju, jei ji vyksta internetu.

Lenkija

2020 m. kovas buvo mėnuo, kurio metu Lenkijos verslas ypač nukentėjo nuo vyriausybės nustatytų apribojimų, susijusių su SARS-CoV-2 pandemija, sukėlusia COVID-19 ligą. Labiausiai nukentėjo mažos ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ). Remdamasi centrinio registro duomenimis ir informacija apie verslo veiklą, Plėtros ministerija praneša, kad kovo mėnesį iš viso buvo pateikta beveik 58 000 paraiškų sustabdyti ar likviduoti veiklą. Veiklos sustabdymas šiuo metu yra dažniausiai pasirenkama gelbėjimosi galimybė. Remiantis išankstiniais tyrimais, labiausiai nukentėjo šie sektoriai: prekyba ir paslaugos, kirpyklos, optikos, viešojo maitinimo ir viešbučių pramonė, maisto sektorius, statyba, fotografija, automobilių pramonė, kūno rengyba, gamyba, siuvimas, metalo ir baldų sektorius.

Įmonės, nukentėjusios nuo sudėtingos padėties, susijusios su COVID-19 pandemija, gali pasinaudoti specialiais vyriausybės numatytais „Antikrizinio skydo“ sprendimais. Programa skirta finansinei paramai labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurias paveikė pandemija. Programa daro prielaidą, kad pagrindinė finansinės paramos įmonėms priemonė bus finansinės subsidijos, kurių didžioji dalis (iki 75% finansavimo) nebus grąžinamos, jei bus įvykdytos programoje nurodytos sąlygos. Anot amatininkų ir verslininkų, naudingiausi kovos su krize skydo pasiūlymai yra šie: atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo 3 mėnesius; 40% vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidijos darbuotojų atlyginimams darbo laiko sutrumpinimo atveju; 50% minimalaus darbo užmokesčio dydžio subsidijos darbuotojų atlyginimams už ekonominę prastovą; 90% sumažintos patalpų nuomos kainos pastatuose ir kioskuose, prekybos centruose, jei šiose patalpose draudžiama normaliai dirbti.

Rumunija

Amatų sektorius, kartu su turizmu, renginiais ir poilsio verslu, yra viena iš labiausiai paveiktų ekonominių sričių dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų apribojimo priemonių dėl COVID-19 pandemijos, o ateities scenarijai trumpuoju laikotarpiu taip pat ne patys geriausi.

Neatidėliotinos priemonės, kurių Vyriausybė ėmėsi remdama amatų sektorių, apėmė darbuotojų techninį nedarbą – MVĮ atveju, arba mėnesinę išmoką, jei buvo vykdoma savarankiška ekonominė veikla. Valstybė palaiko abi šių rūšių išmokas padengiant 75% vidutinio atlyginimo nepaprastosios padėties metu.

Taip pat gegužės pradžioje buvo pradėta MVĮ „INVEST“ kreditų programa. Programa leidžia smarkiai paveiktoms COVID-19 krizės smulkioms ir vidutinėms įmonėms užsitikrinti pinigų srautus einamai veiklai vykdyti ar investicijoms gauti naudojant vieną ar kelis kreditus investicijoms ir (arba) vieną ar daugiau kreditų / kredito linijų apyvartiniam kapitalui gauti. Valstybė garantuos iki 90% kredito. Finansavimo išlaidos (sumokėti palūkanas, garantijos mokestį ar kitas paramos išlaidas) yra finansuojamos 100% iš valstybės biudžeto iki 2020 m. gruodžio 31 d., su galimybe jas pratęsti. Maksimali paskolų vertė gali būti iki 10 000 000 lei investicijų ir iki 5 000 000 lei apyvartiniam kapitalui!

Net jei ir didžioji dalis amatininkų perėjo prie internetinių pardavimų, deja, greičiausiai rankdarbių sektorius ir toliau jaus neigiamą poveikį iki metų pabaigos, kadangi klientai ir toliau vartotojo elgesena bus orientuota į maistą ir būtiniausias prekes, atsižvelgiant į kontekstą, kuomet sveikatos specialistai įspėja mus apie naujos epidemijos pavojų rudenį.

Slovakija

COVID sukeltos izoliacijos poveikis jaučiamas visuose su amatais susijusiuose darbuose Slovakijoje per pastaruosius 2 mėnesius. Jų užsakymai buvo atšaukti. Kadangi visos rinkos buvo uždarytos, neįmanoma nei nusipirkti žaliavų, nei parduoti pagamintų prekių. Nėra net tokio saugumo garanto kaip kaupiamojo fondo. Aiškumo trūkumas ir nenuspėjamumas apibūdina amatų sektoriaus padėtį, kurį Slovakijoje paveikė COVID-19 virusas. Virusas kelia daugybę pavojų – ne visus juos iš karto. Kokį iššūkį galų gale patirs Slovakijos ekonomika, priklauso nuo kaimyninių šalių vystymosi, taip pat nuo valstybės dosnumo teikiant pagalbą ir paskatas atkuriant ekonomiką. Apklausose dalyvavusiose šalyse Slovakija yra ta, kurioje vyriausybės pagalba iki šiol buvo mažiausiai dosni, instrumentų naudojimas – siauriausias, ir kol kas – lėčiausias. Verslo ir pramonės asociacijos bei darbdavių organizacijos vertina priemones, kurių imamasi Slovakijoje, kaip naudingas, tačiau per vėlai priimtas, per sudėtingas ir reikalaujančias didelių administravimo pajėgumų, ir pabrėžia, kad jos nulems Slovakijos konkurencingumą ateityje.

Turkija

Rinka jau krito, daugelis parduotuvių ir prekybos centrų uždaryti, o renginiai atšaukti arba atidėti iki rudens ar kitiems metams.

Valstybė bando remti smulkiuosius gamintojus subsidijomis, tačiau to nepakaks išlikti vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu.

Vyriausybė priėmė keletą sprendimų, kad sumažintų koronaviruso (COVID-19) protrūkio padarinius. Kai kurie iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai veikia moteris, kurios rankdarbius gamina iš namų:

• Piniginė pagalba mažas pajamas gaunančioms šeimoms,
• Mokesčių mokėtojų, kurie turi pajamų mokesčio skolas iš komercinio, žemės ūkio ir profesinio darbo užmokesčio, mokėjimo atidėjimas,
• Valstybiniai bankai pradėjo teikti mažų palūkanų paskolas, o palūkanų mokėjimas – atidedamąs,
• Prekybininkų paramos paketas buvo pateiktas pagal Ekonominio stabilumo skydą, skirtą prekybininkams ir amatininkams.