Kaip amatų sektorius prisitaikė prie COVID-19 pandemijos

Koronavirusas sukrėtė daugumą pramonės šakų, priverčiant daugelį verslininkų galvoti apie tai, kaip išlikti rinkoje. Labiausiai nukentėjo mažos ir labai mažos įmonės, neturinčios finansinių rezervų – daugeliui jų ekonomikos izoliavimas reiškė visišką pajamų trūkumą, visų pirma, amatininkų sektoriui, o tuo pačiu ir turizmo, renginių organizavimo ar poilsio sektoriui. Žmonės daugiausia dėmesio skyrė savo esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams, renginių beveik neliko, o judėjimas sumažėjo ir (arba) buvo apribotas. Visgi, amatų sektorius sugebėjo išgyventi atrandant naujus sprendimus ir prisitaikant prie naujo konteksto.

Toliau pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, nustatyti kiekvienoje iš projekto partnerių šalių.

Lietuva

Nutiko įdomus dalykas: plačiai žinoma, kad rankdarbių gaminimas gali sumažinti įtampą ir stresą tiek vaikams, tiek suaugusiems, todėl kai kurie žmonės, kurie šiuo metu dėl karantino turi daugiau laisvo laiko, pradėjo namuose gaminti ir pardavinėti rankdarbius. Dėl to konkurencija Lietuvos rankdarbių rinkoje drastiškai išaugo.

Be to, pandemijos metu buvo sukurtos naujos internetinės grupės ir internetinės prekybos svetainės, kuriose parduodami įvairūs lietuvių kūrybos rankdarbiai. Tai ypač pastebima tendencija, kadangi dar iki pandemijos Lietuvoje nebuvo tiek daug internetinių rankdarbių parduotuvių, o rankdarbių reklama dažniausiai buvo vykdoma konkrečiose „Facebook” grupėse. Be to, „Enterprising Lietuva“ pradėjo internetinę akciją #internetekarantinonera (angl. #no-quarantine-in-the-internet), siūlančią lietuviškų internetinių parduotuvių katalogą, internetinės parduotuvės dovanų kortelę, būdus, kaip patiems sukurti internetinę parduotuvę, elektroninės komercijos mokymo vaizdo įrašų biblioteką, specialius partnerių pasiūlymus ir rėmėjų katalogą.

Nepaisant karantino sugriežtinimo prieš šv. Kalėdas ir visų šalies didžiųjų prekybos centrų uždarymo, gyventojai turėjo galimybę įsigyti rankų darbo dovanas internetu ir tokiu būdu paremti vietinius amatininkus.

Be to, žiniasklaidoje padaugėjo straipsnių apie nuomonės formuotojus, įžymybes ir tinklaraštininkus, kurie pandemijos metu kartu su artimaisiais ar vaikais gamina rankdarbius ar tiesiog remia lietuviškus rankų darbo gaminius. Taigi, viešų diskusijų metu vis labiau populiarėja ir vis daugiau dėmesio sulaukia pati rankdarbių idėja. Lietuvos valdžia taip pat nepamiršo amatininkų bei jų smulkaus verslo bei siūlo dotacijas kaip vieną iš būdų remiant smulkų verslą.

Lenkija

Jau šių metų balandį Lenkija patyrė didžiausią nedarbingumo nuosmukį per daugiau nei 10 metų.

Daugelis mažų įmonių pradėjo siūti kaukes arba gaminti skydus tokiu būdu paremiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Kai kurie prekių ženklai, kurie iki šiol kūrė ir gamino drabužius ar rankines, prisitaikė prie dabartinių poreikių ir taip pat pradėjo siūti apsaugines kaukes suaugusiems ir vaikams. Kiti amatų sektoriai savo verslą perkėlė į internetą. Amatininkai, būdami internetinių dirbtuvių dalimi, paruošė specialius paprastų įrankių rinkinius, kurie leido rankdarbių entuziastams pradėti rankų darbo nuotykį savo namuose. „Kelio audimo” (angl. Knee Weaving) grupę „Facebook” vos per kelias dienas pasiekė beveik 500 vartotojų. Kai kurios įmonės nusprendė įvesti „būsimus” kuponus savo paslaugoms ir produktams. Kita išgyvenimo idėja buvo suvienyti jėgas ir įsitraukti į veiklas, remiančias kaimyninius verslus.

Pavyzdys – kampanija „Palaikau lenkiškus prekės ženklus”, kuri kelias savaites veikė „Instagram” platformoje, kur vartotojai žymėjo lenkų dizainerius ir gamintojus, skatindami savo sekėjus susipažinti su jų produktais.

Rumunija

Kaip ir daugelyje Europos šalių, taip ir Rumunijoje, verslininkai ir nuomonės formuotojai socialinėse medijose sukūrė vietos produktų pirkimo paramos akciją. Be to, kai kurie amatininkai pritaikė savo įgūdžius prie rinkos poreikių ir pradėjo gaminti kaukes bei kitas apsaugines priemones.

Internetinė prekyba suklestėjo, garsios internetinės parduotuvės į savo pasiūlymus įtraukė rankų darbo produktus, atsirado naujų internetinių parduotuvių, skirtų vietiniams produktams. Be to, rankų darbo gaminiai buvo parduodami per daugybę rankdarbių grupių, sukurtų „Facebook” platformoje, arba per specializuotų asociacijų verslo puslapius.

Kartu su internetine prekyba tam tikruose Rumunijos regionuose, kuriuose susirgimo atvejų buvo mažai, buvo leidžiama prekyba ne tik internetu. Regioniniu lygmeniu priimtos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžtuose perimetruose bei laikantis griežtų taisyklių, buvo leista surengti mažas amatininkų muges. Šiuose Rumunijos regionuose veikia organizacija, kuri pasvėrė tokių iniciatyvų riziką ir išlaidas. Tai yra „Produs în BN“ asociacija, kuri birželio–spalio mėnesiais suorganizavo 5 mažas kasmėnesines vietos amatininkų muges ir vieną mažą šv. Kalėdų vietos amatininkų bei maisto mugę, šie renginiai buvo tikras šviežio oro gūsis gamintojams, ypač tiems, kurie kuria specifinius rankdarbius bei kuriuos klientai mėgsta patys pamatyti / pajausti prieš perkant ir taip pat abiem pusėms, ir pardavėjams ir pirkėjams – dėl galimybės susitikti akis į akį.

Tačiau, remiantis vartotojų elgsena, kuri vis labiau orientuojasi į prekybą internetu, akivaizdu, kad internetinė prekyba išsiverš į priekį.

Slovakija

Dabartinė pandemijos situacija paveikė mūsų visų gyvenimus. Mes matėme, kaip verslininkai, individualia veikla užsiimantys asmenys, mažas ir vidutinis verslas patiria didelį pardavimų nuosmukį, o tai taip pat atsispindėjo nuolat didėjančio nedarbo rodikliuose. Visi jie bandė pritaikyti savo produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, internetine kampanija: „Rúško nie je hanba – Kaukė nėra gėda“, kuri daugiausia buvo skleidžiama socialiniuose tinkluose, Slovakijos žinomų žmonių ir nuomonės formuotojų įrašuose. Tuo tarpu Slovakijos įmonės bei kvalifikuoti asmenys susitelkė ir pradėjo siūti veido kaukes bei gaminti apsauginius veido skydus ligoninėms ir tiems, kuriems jų reikia.

Pandemijos apribojimai itin apsunkino mikroįmonių, amatininkų ar prekybininkų darbą. Todėl, vos atsiradus galimybei, esant tam tikriems apribojimams ir laikantis higienos priemonių, jie dalyvavo įvairiuose renginiuose ir mugėse bei turėjo galimybę pristatyti savo rankdarbius. Nepaisant to, amatininkai vis labiau stengiasi sutelkti dėmesį į internetines platformas, kurios šiuo metu prisideda prie elektroninės prekybos patiriamo bumo. Socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, yra daugybė grupių, kurios koncentruojasi ties rankų darbo gaminiais. Šiose grupėse yra daugiau nei 14 tūkstančių narių, kurie keičiasi idėjomis ir pristato savo rankų darbo amatus. Įvairios rankdarbių dirbtuvės persikėlė į internetinį pasaulį, o besidomintys asmenys mokosi individualių amatų, tokių kaip mezgimas, siuvinėjimas ir pan. Taip pat akivaizdu, kad per šv. Kalėdų atostogas, kurių metu buvo taikomi suvaržymai ir izoliacija, šiais metais šeimos praleido savo laiką gamindamos kūrybinius rankų darbo gaminius, kurie turi antistresinį poveikį bei tuo pačiu leidžia gerinti savo įgūdžius.

Turkija

Turkų kalboje yra posakis – „kiekviena bloga situacija turi gerąją pusę”, juo siekiama žmonėms suteikti teigiamus jausmus blogomis dienomis!

COVID-19 atveju, interneto marketingas klesti, o amatų sektoriai, pradedant nuo mikro baigiant didelio masto, keliasi į internetą, siekiant prekiauti savo rankdarbiais, lygiagrečiai su „F2F-Trust“ projekto filosofija.

Panašų susidomėjimą „F2F-Trust“ projekto sistema tikimės pamatyti net ir įveikus COVID-19 pandemiją, kadangi žmonių įpročiai keičiasi ir pereina prie internetinio marketingo bei apsipirkinėjimų internetu.